Lietuvoje - Žynios.lt

dGRP2+LA0Mqo**!!!**hEiDrIVK0oQYQ==
2
 
Kaip Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė S.Jurgelevičienė privačią nuosavybę niekino

Kaip Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė S.Jurgelevičienė privačią nuosavybę niekino



Pristatau Sigitą Jurgelevičienę. Tai – garsaus Ž.Plytniko pavaduotoja, valstybės viešųjų pirkimų pažiba, atkatų sistemos prievaizdas, Vilniaus apygardos prokurorų Jolitos Kančauskienės ir Ramučio Jancevičiaus numylėtinė, Viešųjų pirkimų tarnybos šefės Dianos Vilytės favoritė, ketvirtas asmuo nuo Premjero, devintas vanduo nuo kisieliaus.


Gi, direktorė Diana Vilytė, ekonomistė, mokslininkė valstybės tarnybą garsina tuo, kad valstybės išlaidų neskaičiuoja, savo pavaldinius kuo gausiau nemokamai valstybės turtu naudotis skatina- ragina, tvartinės ekonomikos teorijos pagrindus kloja ir visiems garsiai apie pavaldinės Sigitos nekaltybę loja. Jos pavaldinė Sigita Jurgelevičienė išgarsėjo tuo, kad visuomenę pašiurpino, žiniasklaidos antį paleidusi: „vienas žmogus terorizuoja jau ne tik mane, o visą teisinę sistemą, kuri nieko negali padaryti“.



Žinia, Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė S.Jurgelevičienė neeilinėmis dorybėmis garsėja. Pirmauti ir mūsų konservatyvią visuomenę savo darbeliais stulbinti trokšta. Citius, altius, fortius avataras. Dar mėgstanti svetimą gerą savintis. Maniakinė kleptomanija? Ar genetinis paveldas tvartelio aromatais trenkia? Paprastai tariant, tai – tvartinės kultūros paveldas. Skubos tvarka į valstybės saugomų objektų sąrašą trauktinas. Svetimą turtelį priglausti subtiliai gviešiasi, gynybos teisinėmis priemonėmis vėliava prisdengdama. KGB budelį, advokatą Valdemarą Bužinską pasisamdydama ir jo lūpomis sugyventinio Zigmanto Šegždos turtą jos naudai perleisti prievartaudama, jo turtą areštuoti teismo prašydama. Už grotų savo vaikelio tėvą už grotų ilgam tupdydama, nes anas vaikelį už ačiū prižiūrėti atsisakė ir nepatenkintas nuolat po nosimi kažką niurnėjo. Dabar Kultūros paveldas prokuratūros slenkstį trypia, pas prokurorę V.Bracevičienę durnių ieško. Nemokamą durniaus bilietą burbančiam sugyventiniui įtaisyti prašo, psicho etiketę jam ant kaktos klijuoja.


Sukirto rankelėmis garsioji valstybės tarnautoja su Ramučio Jancevičiaus prokuratūra, ir kartu nutarė, kad nepriklausomas kūrėjas labai pavojingai šneka, savo aštriu liežuviu pavojų visuomenei kelia. Anot prokurorų, dabar Zigmantas Šegžda vėl baužiamojon atsakomybėn trauktinas, nes Kultūros paveldui neatsargiu žodeliu taip užvažiavo, kad ne Sigita Jurgelevičienė, bet jos vaikelis susirgo. Tik nelabai aišku, ar vaikelis dėl mamai skirto žodelio susirgo, ar todėl, kad dėl tvartelio aromato į namus tėvas pas dukrą buvo gerą pusmetį neįleidžiamas. Nepatiko, oi, nepatiko Sigitai ir bičiuliams, kad Zigmantas Šegžda teisybę porino, o jo frazė Vilniaus apylinkės teisėjo Mariaus Rapolo Žuko protą – teisinę sąmonę skaidrino: „Nenormalu, kai motina didžiuojasi tuo, kad įskundė dukters tėvą ir pasiekė, kad pastarasis būtų suimtas, patalpintas į Lukiškių kalėjimą. Ir bus visai normalu, jei duktė niekada nesididžiuos tokiu motinos poelgiu.“



2015 m. liepos 26-ąją Zigmantas Šegžda kleptomanę pričiupo, ir policijos kriminalistus pakvietė, nes valstybės tarnautoja, kultūros paveldo saugotina vertybė vėl nagučius prie svetimo turtelio prikišo. Šį kartą nukentėjusysis bendrovei priklausančio automobilinio akumuliatoriaus pakrovėjo už 225 litus pasigedo, UAB „Organisations Consulting Group“ prie pastato įrengtos iškabos nerado, archyvo duris atluptas rado, policijos pareigūnams po devyniais užraktais bendrovės suarchyvuotus dokumentus nepagarbiai išknistus demonstravo. Policijos pareigūnai už rankos sučiuptą valstybės tarnautoją akistaton su nukentėjusiuoju statė, prie gėdos stulpo raudonuoti vertė.


Būtumėt matę, kokias melodijas buvusi Žydrūno Plytniko pavaduotoja kriminalistams suokė. Namas neatidalintas, turiu teisę bet kada į bendrovės archyvą įeiti, ten dulkes šluostyti, kad trumpasis jungimas popierių kartu su namu nepadegtų. Be to, 120 kvadratų namo rūsyje neradau geresnės vietos nupuoštai eglutei padėti. UAB iškabą nuplėšiau, nes atsikrausčiusi į namą tam leidimo nedaviau, vyrą iš jo namų išvariau, dabar bendrovė veiklos čia nevykdo, todėl iškabai pašol von buvo pasakyta. Automobilinio pakrovėjo aš nenukosėjau, matyt, sugyventinis išvykdamas į kalėjimą pasiėmė. Gal ten iš jo atėmė. Turbūt kameroje laikomų daiktų nustatytą svorį viršijo. Galop Sigita prisipažino, kad buvusį archyvo švedišką „Abloy“ užraktą į prastesnį pakeitė, o anajį šilton vietelėn priglaudė, bet pareigūnams pažadėjo, kad bendrovės direktoriui raktą nuo saugomų dokumentų duosianti, bet kol kas raktus kažkur nudėjusi, todėl pati asmeniškai dokumentus nuo savo išdykėlių vaikų kaip savo akį saugosianti.



Dar prieš metus Viešųjų pirkimų tarnybos galva Sigita Jurgelevičienė pirmą kartą įkliuvo, kai Zigmantas Šegžda ją pričiupo už tai, kad ponia už suskystintas dujas susimokėti nenorėjo, o perspėta ir toliau svetimą turtą grobstė. Sugyventinis į policiją, prokuratūrą peticijas rašė, popieriaus tonas sugadino. Maišiagalos miestelio pinkertonų tyrėja Laima Stonienė dujų prisigrobusią ponią apgynė, o apygardos prokurorai Jolita Kančauskienė ir Ramutis Jancevičius iki šiol iškalbingai tyli, lyg senos musmirės po drebule pūpso, aromatizuota ramybe dvelkia. Teisindamasi Sigita Jurgelevičienė nusistebėjimą reiškė, „kokiu būdu Z.Šegžda paskaičiavo jos sunaudotą suskystintų dujų kiekį, nes įrenginyje nėra jokio tai fiksuojančio skaitiklio.“ Kad pasiteisinimas atrodytų rimtesnis, Sigita Jurgelevičienė nurodė, „jog nuo 2011-9-1, kai ji apsigyveno pas Z.Šegždą ir pastarajam leidus naudojosi visais name buvusiais patogumais, pastarasis jai pretenzijų nereiškė.“ Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus pavaduotoja S.Jurgelevičienė su 5700 litų mėnesiniu atlyginimu „į rankas“, 200 litų už dujas susimokėti neišgali. Nejaugi pinigai baigėsi - kokia baisi žinia visiems?! Daug paprasčiau iš mobiliako „nie otchodia ot kassy“ vargšiukui policijos tyrėjui, kaip šuniui kaulą, komentarą numesti – „Dujų nevagiu, o tik jas naudoju, nes tai patogumas be fiksuojančio skaitiklio, pašol von!“


„Esu perfekcionistė – „viskas arba nieko.“ Kai Žydūnas Plytnikas mane savo pavaduotoja padarė, tapau perfekt tarnautoja. Visas mano pasaulis apsivertė aukštyn kojom. Supratau, kad valstybės tarnautojos vardas, reiškia, jog dabar man visi turi tarnauti. Pasaulis keičiasi mano naudai. Kas vakar buvo niekas, šiandien yra viskas. Aš esu viskas, jūs esat niekas. Pasaulis apsivertė. Tai, ką vertinau, dabar nuvertinu. Ko nevertinau, tapo svarbu. O kas svarbu, dabar jau nesvarbu. Svarbu, kad aplinka mato, kokia aš perfekt valstybės tarnautoja. Niekinu pinigus ir nuosavybę. Logiškai mąstant, negali garbinti to, ko neturi. Bet priglaudžiau vyrą su turtu. Dabar noriu priglausti jo turtą. Tarp mūsų kalbant, dabar aš jo turtą niekinu. Ir turto savininką niekinu. Savanaudis per daug turto turi. Turtas nekainuoja nieko. Man, pavyzdžiui, bankas davė. Kad sugyventinio turtą prichvatizuot galėčiau. Nekainavo nieko, nes pinigai niekieno, bankas juos iš klientų susirinko.



Apskritai, pinigų ir nekilnojamojo turto nevertinu, jie yra niekis, nes ne mano. Sugyventinio nevertinu, nes jis yra Niekas, o aš esu Viskas. Man – viskas, o jam nieko. Nesuprantu, kam Niekui reikalingas nekilnojamas turtas? Man Nieko nereikia. Man reikia visko. Man reikia visko, ką turi Niekas. Man turi priklausyti viskas, kas priklauso Niekui. Niekinau niekinau, kol turtas tapo niekieno. O kas niekieno, gali būti kažkieno nugvelbtas. Bet kodėl kažkieno, jei gali būti mano? Pasiūliau schemą. Jie sako „jamam, mintis visai nieko.“


Pakalbėjau su kuo reikia, sugyventinį parklupdė, kalėjiman už nieką patupdė, iš namų išpirdolino. Jiems tai vieni niekai. Pavaro, kaip reikia! Dar pasiūlė tą niekam tikusį Nieką dar labiau paniekinti. Kodėl gi ne? Geriausia jį pas psichus priglausti, adaptuosis naujoj aplinkoj, pasitrins su tenykščiais niekais, apsipras, gal ten ir pasiliks. Bet jo turtas taps niekieno niekas, kuris nekainuoja nieko. Pasiimi tokį turtą, lyg niekur nieko. Nes nieko nekainuoja. Turtas, gi, priklauso Niekui. Vadinasi jis niekam nepriklauso. Niekas yra mano vaiko tėvas. Vaikui dėl to neatsitiks nieko. Supras, pripras ir bus ramesnis. Tėvą patupdėm į cypę. Dabar - į psichuškę. Bet tai niekis. Pakliuvo už nieką. Avansu. Bičiuliai teigia, kad nieko nebūna už nieką. Tupdom, kad netauzytų nieko. Dabar jam bus viskas, nes jis yra niekas.



Beliko tik sugyventinio namo durų spynas išlupinėti ir savąsias pastatyti ir užsirakinti. Sugyventinio švediškus „Abloy‘ užraktus nukosėjau, nuostolį lenkiškais atstačiau. Jo nuostoliai – niekis. Mainais už spynas jam nesiūlau nieko. Malonus tas žodis – prichvatizacija. Grįžta vieną dieną Niekas namo, ogi žiū, namų nėra, kambarių nėra, viskas priglausta, nušvilpta, perfekt užrakinėta... Bet viskas teisinga, viskas teisėta.“


Epilogas. Kiekvieną kartą, kai pagal teismo nustatytą grafiką lankausi pas savo trimetę dukterį, ji manęs su geliančiu nerimu klausinėja, „Ar dar neišvažiuoji? Ar dar pabūsi?“ Kažin, ar budeliams rūpi, kas tuo metu dedasi mergytės širdelėje. Palyginus su tuo, kad eurobanknotinis šiugždesys asmeninėje kišenėje gomurį mieliau nuteikia. Plėšrūnams net savų vaikų negaila.

Ši „Žynios.lt” esanti naujiena įdėta vartotojo Zigmantas . UAB „Elektroniniai sprendimai“ nuosavybės teisių į šią naujieną neturi. Už naujienos turinį tiesiogiai ir individualiai atsako ją paskelbęs vartotojas.
Panašu
Komentarai
„Žynios.lt“ neatsako už komentarų turinį ir jų neredaguoja. „Žynios.lt“ pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę vartotojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn
Komentuoti Straipsnį


Kas Balsavo
  1. Zigmantas

Nuorodų Mišrainė