Lietuvoje - Žynios.lt

dGRP2+LA3sqr8xEjBbISLEoRYQ==
2
 
Pareiškimas Teisėjų tarybai dėl teisėjo Algimanto Valantino veiklos Pareiškimas Teisėjų tarybai dėl teisėjo Algimanto Valantino veiklos

Zigmantas Šegžda, neteisėtai iškeldintas gyventi adresu: … Kaunas


Teisėjų tarybos pirmininkui Egidijui Laužikui


Teisėjų taryba, L. Sapiegos g. 15, 10312 Vilnius


SKUNDAS


2015 m. gruodžio 10 d., Kaunas


Turiu pagrindo manyti, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas Algimantas Valantinas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, pakenkė teismo autoritetui, pažeidė Teisėjų etikos kodekso reikalavimus. Taip manau dėl toliau pateikiamų aplinkybių.


1. 2015-12-02 Zigmantas Šegžda pateikė Vilniaus apygardos teismo pirmininkui pareiškimą dėl teisėjo Algimanto Valantino nušalinimo nuo procesinio sprendimo priėmimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr.57-1-699-14. Nušalinimas buvo pagrįstas duomenimis, gautais iš Lietuvos generalinės prokuratūros ir viešai paskelbtų teisėjų biografijų. Pareiškėjas nustatė, kad teisėjas A.Valantinas 1985-1988 metais buvo sovietinės prokuratūros stažuotojas ir tardytojas. Nuo 1991-ųjų sausio iki 1994-ųjų gruodžio A.Valantinas buvo Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras. Nuo 1994-12-28 iki 1999-ųjų rugsėjo dirbo Jonavos rajono apylinkės teismo teisėju, teismo pirmininku.


Įtarimą Z.Šegždai sukėlė faktas, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr.57-1-699-14 nukentėjusiąja pripažintos Sigitos Jurgelevičienės sesers vyras Kęstutis Jogminas 1994-02-23 buvo priimtas į tarnybą Jonavos rajono apylinkės prokuratūroje stažuotoju, o 1995-03-23 paskirtas į prokuroro pareigas. 1997-01-20 Kęstutis Jogminas paskirtas į Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, 2000-05-09 į vyriausiojo prokuroro pareigas.


Sugretinus teisėjo Algimanto Valantino ir Kęstučio Jogmino biografinius duomenis, galima daryti išvadą, kad abu pareigūnai šešerius metus buvo saistomi darbinių ryšių, nagrinėjo bylas Jonavos rajono apylinkės teisme. Remdamasis gausia bylos medžiaga, Z.Šegžda mano turįs abejonių dėl teisėjo A.Valantino nešališkumo. Pareiškėjo nuomone, galimai siekdamas nukentėjusiajai S.Jurgelevičienei palankių procesinių sprendimų, Kęstutis Jogminas galimai galėjo daryti poveikį teisėjui A.Valantinui.


Kita teisėjo Algimanto Valantino nušalinimo priežastis – teisėjas galimai pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 4 dalį. 2014-12-03 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi Zigmantui Šegždai paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 14 dienų terminui. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Algimantas Valantinas išnagrinėjo Z.Šegždos skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjos Renatos Volodko 2015-12-03 nutarties. Teisėjas Algimantas Valantinas nesuteikė Zigmantui Šegždai galimybės dalyvauti teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas jo suėmimo klausimas, todėl buvo pažeista Konvencijos 5 straipsnio 4 dalis, nes Zigmantas Šegžda nebuvo pristatytas teisėjui ir negalėjo ginčyti jo suėmimo teisėtumo. Konvencijos 5 straipsnio 4 dalis reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kuriam atimta laisvė jį sulaikius ar suėmus, turi teisę kreiptis į teismą, kad šis greitai priimtų sprendimą dėl sulaikymo ar suėmimo teisėtumo ir, jeigu asmuo kalinamas neteisėtai, nuspręstų jį paleisti.


2015-12-03 nutartimi teisėjas Algimantas Valantinas atmetė Zigmanto Šegždos pareiškimą dėl teisėjo Algimanto Valantino nušalinimo, nurodęs, kad jis su Kęstučiu Jogminu nebendrauja ir joks poveikis teisėjui A.Valantinui nebuvo ir nėra daromas.


Manau, kad, esant šioms aplinkybėms, teisėjo A.Valantino nenusišalinimas nuo procesinio sprendimo priėmimo leidžia suabejoti teismo nepriklausomumu, sąžiningumu, nešališkumu ir teisėjo moralumu.


2. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Algimantas Valantinas 2015-12-03 nutartį dėl Zigmanto Šegždos pareiškimo dėl teisėjo nušalinimo ir 2015-12-04 nutartį LITEKO sistemoje galimai užregistravo vienu numeriu - 1S-1720-387/2015. Dėl šios priežasties iki 2015-12-09 Vilniaus apygardos teismo 2015-12-03 nutartis dėl Zigmanto Šegždos pareiškimo dėl teisėjo nušalinimo iki 2015-12-09 galbūt nebuvo perduota teismo raštinės darbuotojai Henrikai Šilanskienei, kuri būtų galėjusi laiku registruotu laišku išsiųsti kopiją pareiškėjui. Tik po mano skambučių Vilniaus apygardos teismo pirmininko sekretorei, teisėjo Algimanto Valantino padėjėjai Liudmilai Larionovai, teisėjui Algimantui Valantinui, teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkei Daivai Kazlauskienei, ši nutartis man buvo atsiųsta 2015-12-09 dieną elektroniniu paštu.


Manau, kad teisėjo Algimanto Valantino 2015-12-03 nutartis buvo surašyta pažeidžiant teismo vidaus darbo tvarką, t.y. jau po 2015-12-04 nutarties 1S-1720-387/2015 priėmimo, todėl, manau, kad 2015-12-03 nutarties nebuvo įmanoma užregistruoti atskiru numeriu teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Nurodyti teisėjo veiksmai gali būti vertinami kaip Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimas.


3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau - BPK) 176 str. 1 d. numato, kad ikiteisminį tyrimą būtina užbaigti per kuo trumpesnius terminus. Maksimalus terminas – 6 mėnesiai, kurie pradedami skaičiuoti nuo pirmosios įtariamojo apklausos. Nuo tos datos, kuria fiksuojamas 6 mėnesių termino suėjimas, termino nepratęsus ir neatnaujinus teisme, itin šiurkščiai pažeidžiamos įtariamojo teisės į teisingą ir neuždelstą procesą. Todėl, vadovaujantis baudžiamojo proceso kodekso normomis, Zigmanto Šegždos ikiteisminis tyrimas privalėjo būti nutrauktas. Tinkamai neatnaujintas ir/ar nepratęstas terminas suponuoja teisę pripažinti ikiteisminį tyrimą vilkinamu ir, be abejo, tęsiamu neteisėtai. Nuolat pratęsiamas ikiteisminio tyrimo terminas reiškia, kad prokuroras arba intensyviai atlieka ikiteisminį tyrimą, arba tik imituoja darbą.


2014-05-04 Zigmantui Šegždai pradėto ikiteisminio tyrimo Nr.57-1-699-14 terminas buvo pratęsiamas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jolitos Kančauskienės rezoliucijomis. 2015-06-16 skundu Vilniaus rajono apylinkės teismui Z.Šegžda prašė nutraukti jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. 2015-07-21 Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė nutartimi Nr.ITS-437-834/2015 tenkino Z.Šegždos skundą tik iš dalies ir įpareigojo ikiteisminiam tyrimui vadovavusią prokurorę V.Bracevičienę užbaigti ikiteisminį tyrimą per tris mėnesius, t.y. iki 2015-10-21.


Užuot organizavusi ikiteisminį tyrimą, jam vadovausi prokurorė V.Bracevičienė 2015-07-22 dieną Vilniaus rajono apylinkės teismui pateikė pareiškimą, prašydama skirti įtariamajam Zigmantui Šegždai skirti papildomą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nors dar 2015-01-15 jam buvo skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja 2015-07-31 nutartimi šį prokurorės prašymą atmetė.


Tą pačią dieną, t.y. 2015-07-22, užuot organizavusi ikiteisminį tyrimą, prokurorė V.Bracevičienė pateikė dar vieną prašymą Vilniaus rajono apylinkės teismui skirti įtariamajam Zigmantui Šegždai stacionarią teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizę laikotarpiui ne ilgiau, kaip 3 mėnesiams. Pastarasis prašymas pakartotinai įrodo, kad prokurorė ne intensyviai atliko ikiteisminį tyrimą, o tik imitavo darbą. Pastarasis prokurorės prašymas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-07-29 nutartimi taip pat buvo atmestas. Prokurorė ir nukentėjusiosios advokatas Aivaras Alimas apskundė pastarąją nutartį Vilniaus apygardos teismui, kuris 2015-10-01 nutartimi nukentėjusiosios S.Jurgelevičienės advokato Aivaro Alimo skundą atmetė, o prokuratūros skundą paliko nenagrinėtu, nes dėl prokurorės V.Bracevičienės nušalinimo ikiteisminiam tyrimui vadovauti paskirtas prokuroras Ričardas Kubilius teismo posėdžio metu pareiškė, jog kolegės skundo nepalaiko ir jo atsisako. Be kita ko, 2015-08-11 prokurorė V.Bracevičienė nutarimu Kauno miesto policijos komisariato Santakos policijos komisariatą įpareigojo paimti iš Zigmanto Šegždos asmens dokumentus: pasą, asmens kortelę ir vairuotojo teises.


Minėtos aplinkybės įrodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas, prokuratūrai ir pačiai nukentėjusiajai rašant prašymus teismui skirti Z.Šegždai perteklines kardomąsias priemones ir neproporcingą procesinės prievartos priemonę.


4. Tyrimą Nr.57-1-699-14 kontroliuoti paskirtas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroras Ričardas Kubilius 2015-10-21 dieną pateikė Vilniaus rajono apylinkės teismui prašymą, kuriuo prašė pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą, kadangi teismo nustatytas terminas baigiasi 2015-10-21. 2015-11-12 Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė nutartimi Nr.KV-788 prokuroro prašymą tenkino, nuo 2015-11-12 atnaujindama dar 2015-10-21 pasinaikinusį ikiteisminį tyrimą ir pratęsdama terminą ikiteisminiam tyrimui dviems mėnesiams, t.y. iki 2016-01-12.


Atsižvelgiant į BPK 215 str. apibrėžtą ikiteisminio tyrimo termino pobūdį, toks pasibaigęs terminas yra naikinamasis, t.y. jis negali būti nei atnaujinamas, nei tęsiamas. Esant tokioms aplinkybėms Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė, laikydamasi įstatymo nuostatų, neturėjo įgaliojimų atnaujinti, o po to ir pratęsti prokuroro prašomą terminą ikiteisminiam tyrimui atlikti – šiuo atveju teisėja Vaida Sinkevičienė galėjo priimti vienintelį teisėtą sprendimą – prokuroro prašymą atmesti (žiūr. Panevėžio apygardos teismo sprendimas Nr.1S-208-350/2013).


Z. Šegždos gynėja advokatė Eugenija Liutvinskienė pareiškė skundą Vilniaus apygardos teismui dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-11-12 nutarties.


2015-12-04 nutartimi 1S-1720-387/2015 Vilniaus apygardos teismo teisėjas Algimantas Valantinas Z.Šegždos advokatės Eugenijos Liutvinskienės skundą atmetė. Nutartį teisėjas pagrindė tuo, jog dar 2015-10-21 dieną nutrūkusį ikiteisminį tyrimą Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė pratęstė teisėtai - dėl nuolat Z.Šegždos reiškiamų skundų ir bylai vadovaujančio prokuroro pakeitimo. Teisėjas Algimantas Valantinas sutiko, kad šios aplinkybės neturėtų nulemti įstatymo numatyto termino praleidimo, bet nagrinėjamu atveju, įvertinus šios konkrečios bylos ypatumus, tai laikytina svarbia 2015-07-21 teismo nutartimi nustatyto termino praleidimo priežastimi. Darydamas tokią išvadą, teisėjas atsižvelgė į tai, jog prokuroras R. Kubilius, pradėjęs kontroliuoti ikiteisminį tyrimą Nr. 57-1-00699-14, neturėjo jokios galimybės ne tik, kad jį užbaigti, bet ir tinkamai susipažinti su ikiteisminio tyrimo metu gautais duomenimis.


Priešingai teisėjo argumentams, prokuratūroje ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo gauta 2015-10-08, t. y. naujai paskirtas prokuroras turėjo 13 dienų laikotarpį susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir ją įvertinti. Matydamas, kad ikiteisminio tyrimo iki ankstesne Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi nustatyto termino užbaigti nespės, prokuroras R.Kubilius turėjo kreiptis į apylinkės teismą dėl šio procesinio termino pratęsimo, įvertinęs būtiną laiko tarpą apylinkės teismo posėdžiui surengti ir procesiniam sprendimui dėl tokio prašymo priimti, t.y. numatęs pakankamai laiko tam, kad apylinkės teismo procesinis sprendimas šiuo klausimu būtų priimtas ir paskelbtas dar iki šio procesinio termino pabaigos.


Taigi, nuo 2015-10-08 iki 2015-10-21 daugiau jokių procesinių veiksmų atlikta nebuvo. Teismų praktikoje toks proceso laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai vadinamas proceso delsimu, o Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje vadinama sunkiausia procesinio delsimo forma.


5. Teisėjas Algimantas Valantinas konstatavo, jog tyrimas negalėjo būti užbaigtas iki 2015-10-21, nes prokuroras, neturėdamas ikiteisminio tyrimo medžiagos ir tinkamai jos neįvertinęs, negalėjo atlikti jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų. Teisėjas apkaltino Zigmantą Šegždą, jog jo nuolatinis skundų rašymas, įvairių prašymų pateikimas neišvengiamai įtakoja jo atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo trukmę, kadangi ikiteisminio tyrimo medžiaga beveik visą laiką buvo išsiųsta skundus nagrinėjantiems teismams.


Priešingai teisėjo argumentams, trečiajame šio skundo punkte yra pateikti įrodymai, kad ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas ne dėl Z.Šegždos skundų, o dėl prokuratūros ir nukentėjusiosios prašymų teismui skirti Z.Šegždai perteklines kardomąsias priemones ir neproporcingą procesinės prievartos priemonę.


Kitas teisėjo Algimanto Valantino argumentas, kad prokuroras, neturėdamas ikiteisminio tyrimo medžiagos, negalėjo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, taip pat yra atmestinas. Manau, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jolitos Kančauskienės profesinė pareiga buvo imtis visų įmanomų priemonių bylos vilkinimui užkardyti. Vyriausioji prokurorė Jolita Kančauskienė ar ją pavaduojantis prokuroras Vilius Paulauskas, pakeitę bylai vadovaujantį prokurorą, ir žinodami, kad ikiteisminiam tyrimui užbaigti yra nustatytas terminas, bei žinodami, kad dėl jų pavaldinės, prokurorės V.Bracevičienės perteklinių prašymų teismui bus skundžiamasi, galėjo padaryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopiją ir ją įteikti prokurorui R.Kubiliui. Todėl manau, kad dėl man nežinomų priežasčių vyriausioji prokurorė Jolita Kančauskienė ir prokuroras Vilius Paulauskas jiems pavaldžių prokurorų (R.Kubiliaus ir V.Bracevičienės) veiksmų visiškai nekontroliavo.


Esant šioms aplinkybėms Vilniaus apygardos teisėjas A.Valantinas turėjo panaikinti neteisėtą Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjos Vaidos Sinkevičienės nutartį, bet to nepadarė. Pastaroji neturėjo įgaliojimų atnaujinti, o po to ir pratęsti prokuroro prašomą terminą ikiteisminiam tyrimui atlikti – šiuo atveju teisėja Vaida Sinkevičienė galėjo priimti vienintelį teisėtą sprendimą – prokuroro prašymą atmesti.


Manau, kad 2015-12-04 nutartimi Vilniaus apygardos teismo teisėjas Algimantas Valantinas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, kuri užtikrina, kad kiekvienas asmuo turi teisę, kad jam iškeltą baudžiamojo kaltinimo bylą per įmanomai trumpiausią laiką išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas.


Pagal BPK 164 str. 1 d. ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Tai reiškia, kad prokuroras privalo kontroliuoti tyrimą, jo eigą, taip pat ir terminus.LR BPK 99 str. nurodyta, kad proceso terminai nustato procesinę reikšmę turinčių veiksmų pradžios, įvykdymo ar pabaigos laiką, o BPK 101 str. 1 d. – kad proceso veiksmai atliekami laikantis BPK nustatytų terminų. BPK 215 str. 5 d. nustatyta, kad per ikiteisminio tyrimo teisėjo nustatytą terminą prokuroras privalo užbaigti ikiteisminį tyrimą ir surašyti kaltinamąjį aktą arba surašyti nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Prokuroras gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją prašydamas pratęsti ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytą terminą.


Šios teisės normos suponuoja tai, kad pasibaigęs procesinis terminas (terminas, per kurį ikiteisminis tyrimas turi būti pabaigtas) sudaro kliūtį atlikti procesinius veiksmus, kurie turėjo būti atlikti iki šio termino pabaigos, o taip pat ir pratęsti šį procesinį terminą. Tai reiškia, kad procesiniai terminai gali būti pratęsti tik iki atitinkamo termino pabaigos, o atnaujinimas šiuo konkrečiu atveju iš viso nenumatytas įstatymo.


6. Teisėjas A.Valantinas savo sprendimą pagrindė formaliai konstatuodamas, kad ikiteisminis tyrimas yra didelės apimties, nes jį sudaro 8 tomai. Gi, nagrinėjamu atveju byloje yra tik vienas įtariamasis; tiriamas dviejų asmenų šeiminis ginčas; visi duomenys reikšmingi bylos tyrimui jau surinkti; byloje nereikėjo atlikti daug ikiteisminio tyrimo veiksmų; liudytojų skaičius mažas. Pažymėtina, kad EŽTT aštuoniasdešimt liudytojų laiko pakankamai dideliu kiekiu, kad byla taptų sudėtinga. Todėl pagal EŽTT praktiką ši byla nelaikytina sudėtinga. Priešingai, ekonominės, finansinės, sukčiavimo bylos, bylos dėl nusikaltimų, susijusių su teroristinių organizacijų veikla, ar susijusios su nacionaliniu saugumu ir pan. laikomos sudėtingomis, todėl pripažįstama, kad joms ištirti reikia ilgesnio laikotarpio (Žiūr. EŽTT sprendimas Eckle prieš Vokietiją, 1982-07-15).


7. Teisėjas A.Valantinas jau kelintą kartą priimdamas nutartis ikiteisminio tyrimo byloje Nr.57-1-699-14, įskaitant ir 2015-12-04 nutartį, nurodo, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad nukentėjusiosios sugyventinis Zigmantas Šegžda 2014-05-02, apie 13.30 val. namuose sugriebė ją už plaukų ir ištempė iš kambario, taip smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą ir tokiu būdu panaudojo fizinį smurtą artimoje aplinkoje. Teisėjo teiginiai apie tai, kad Zigmantas Šegžda smurtavo ir sukėlė nukentėjusiai fizinį skausmą neatitinka tikrovės. Manau, kad tokiu pareiškimu teisėjas A.Valantinas pažeidė nekaltumo prezumpciją, įtvirtintą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje – kiekvienas įtariamas nusikaltimo padarymu asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą.


8. LITEKO teismų sistemos bylų skirstymo modulis jau trečią kartą paskyrė teisėją Algimantą Valantiną spręsti nukentėjusiosios Sigitos Jurgelevičienės ir Zigmanto Šegždos šeiminį konfliktą. 2015-12-04 teisėjas rašytinio proceso tvarka turėjo nagrinėti pastarojo advokatės Eugenijos Liutvinskienės skundą. LITEKO bylų skirstymo modulis 2015-ųjų rugpjūčio 17-ąją taip pat buvo paskyręs buvusiai prokurorei, Vilniaus apygardos teismo teisėjai Aivai Survilienei nagrinėti advokatės E. Liutvinskienės skundą dėl Z.Šegždos bylos vilkinimo. Teisėjos nutartis buvo palanki valstybės tarnautojai S.Jurgelevičienei. Kaip minėta, dar prieš tai LITEKO sistema net du kartus išrinko teisėją Algimantą Valantiną spręsti Z.Šegždos suėmimo klausimą. Tas pats bylų skirstymo modulis nulėmė, kad Z.Šegždos skundą dėl suėmimo nagrinėtų dar vienas Vilniaus apygardos teismo teisėjas, tarnavęs sovietinėje prokuratūroje.


Nacionalinė teismų administracija teigia, kad LITEKO bylų skirstymo modulis užtikrina, kad bylos būtų paskiriamos automatizuotu būdu parinktam teisėjui, sistemai įvertinus gautų bylų kiekį, teisėjo specializaciją ir užimtumą. Teigiama, kad bylų skirstymo modulis turėtų eliminuoti žmogiškąjį faktorių, nes bylos teisėjams paskiriamos atsitiktiniu būdu. Nesinorėtų tikėti, kad, prisidengiant LITEKO sistema, vyksta įdomūs žaidimai skirstant bylas teisėjams. Tačiau rimtas abejones kelia faktas, kad Vilniaus apygardos teisme sprendžiant Z.Šegždai svarbiausius klausimus, juos nagrinėti nuolat paskiriamas teisėjas - buvęs generalinis prokuroras, arba paskiriami teisėjai – turintys prokuroro stažą ir atitinkamą prokuroro mentalitetą. Kodėl LITEKO „ruletė“ kartais galimai „nulūžta“, kai į ją įvedama Zigmanto Šegždos pavardė?


Remdamasis tuo, kas išdėstyta, prašau Teisėjų tarybos pirmininką atlikti Vilniaus apygardos teismo teisėjo Algimanto Valantino veiklos vertinimą ir jam iškelti drausmės bylą už Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų pažeidimą, kenkimą teismo autoritetui, Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimą.


Taip pat prašau Teisėjų tarybos pirmininką inicijuoti patikrinimą Vilniaus apygardos teisme, nustatant, ar nebuvo piktnaudžiaujama LITEKO sistemos trūkumais, skiriant teisėjus nagrinėti skundus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu.

Ši „Žynios.lt” esanti naujiena įdėta vartotojo Zigmantas . UAB „Elektroniniai sprendimai“ nuosavybės teisių į šią naujieną neturi. Už naujienos turinį tiesiogiai ir individualiai atsako ją paskelbęs vartotojas.
Panašu
Komentarai
„Žynios.lt“ neatsako už komentarų turinį ir jų neredaguoja. „Žynios.lt“ pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę vartotojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn
Komentuoti Straipsnį


Nuorodų Mišrainė