Tiek vertimų biurų klientai, tiek ir patys vertėjai pritaria, kad vertimas turėtų būti patikrintas kito gimtakalbio asmens (redaktoriaus ar kito vertėjo) ir tinkamai suredaguotas, taip užtikrinant vertimo kokybę. Tačiau vis tik ne visi vertėjai noriai renkasi vertimo redagavimo paslaugą. Iš vienos pusės, ne kiekvienas nori pripažinti, jog jo padarytas vertimas nėra toks geras, kad jį reikėtų dar kažkam peržiūrėti ar netgi taisyti, iš kitos pusės (ypač jei kalbama apie laisvai samdomus vertėjus), papildomos vertimo redagavimo paslaugos juk kainuoja papildomus pinigus. Tačiau kaip elgiasi ir ką daro tie, kurie vis tik ryžtasi atiduoti vertimą redagavimui?