Lietuvoje - Žynios.lt

dGRP2+LA0cqo**!!!**hEiBbIXK0oWYw==
2
 
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė apkarpė asmens teisę kreiptis į teismą



Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė apkarpė asmens teisę kreiptis į teismą


http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=3062:vilniaus-miesto-apylinkes-teismo-teiseja-renata-beinoraviciene-apkarpe-asmens-teise-kreiptis-i-teisma&catid=31&Itemid=101


The judge of Vilnius City District Court Ms. Renata Beinoraviciene curtails the human rights in Lithuania


http://zigmantassegzda.blogr.lt/?p=81


Dar vienas pasalūniškas kirtis Lietuvos demokratinei visuomenei. „Žmogau, tavo gyvenamoji vieta yra gatvėje. Laikysim tave gatvėje tol, kol patikėsi, kad viskas, ką su tavimi išdarinėjame, yra teisėta.“ Du teisėjai tiesiog  išvaro žmogų iš namų, o trečiasis teisėjas iš jo atima konstitucinę teisę kreiptis į teismą dėl patirtos žalos. Tai vyksta ne kokioje nors tolimoje bananų respublikoje, bet čia pat, žiauraus represinio režimo užguitoje „Šv. Marijos žemėje“. Bananų policinės respublikos skiriamasis požymis - į Lietuvos valdžią veržiasi ginkluotos valstybinės struktūros atstovas Saulius Skvernelis. Kada sulauksime kruvinų masinių represijų yra tik laiko klausimas. Turėtume gerokai sunerimti, kad toliau išdėstyti dalykai vyksta visai kaip karinio diktatoriaus valdomoje Afrikos valstybėje.


2016-ųjų sausio 22-23 d. patyriau kruviną susidorojimą Kauno apskrities  policijos komisariato areštinėje, dėl to rašiau skundus į prokuratūrą ir teismus. Kauno apskrities  policijos šefas Darius Žukauskas (visai šalia jo darbo kabineto vyko minėta egzekucija) nuo gresiančios atsakomybės išsisuko be didesnių nuostolių. Kaip susitarę, veikdami išvien, fizinio smurto veiksmus Kauno apskrities policijos komisariato areštinėje savo nutarimais ir nutartimis atkakliai bandė paneigti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato imuniteto skyriaus tyrėja Sandra Matusevičiūtė, Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Audrius Meilutis, Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė ir Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas. Tačiau kraujosruvų ant kūno ir Kauno medikų konstatuoto smurtinio fakto paneigti neįmanoma. Kaip ir neįmanoma įtikinti smurtą patyrusio asmens, kad „viskas, ką su tavimi išdarinėjome, yra teisėta.“


Portale „Laisvas laikraštis“ buvo paskelbta nuomonė, kad 2016 m. rugsėjo 23 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis nutartimi Zigmantui Šegždai paskyrė „bausmę“ – atėmė iš jo teisę gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name dėl tos aplinkybės, kad Zimantas Šegžda aktyviai naudojasi savo teise skųsti valstybės įstaigoms, kritikuoti ir skelbti internete publikacijas apie Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus pavaduotojos Sigitos Jurgelevičienės skandalingą veiklą.  2016 m. spalio 26 d. byloje 1S-745-312/2016 Vilniaus apygardos teismo teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė nutartimi atmetė  Zigmanto Šegždos skundą dėl teisėjo Rinaldo Adamonio sprendimo. Sprendžiant iš nutarties, manau, kad teisėja padarė išvadą, jog Zigmantui Šegždai paskirta teisės aktuose neegzistuojanti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nepasišalinti iš gyvenamosios vietos Vilniuje, t.y gatvėje, yra teisėta. Galvoju, kad savo nutartimi įpareigodama mane nakvoti tiesiog gatvėje, Vilniaus apygardos teismo teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė pasielgė nuožmiai ir nežmoniškai.


2016 m. spalio 20 dieną Zigmantas Šegžda Vilniaus miesto apylinkės teismui padavė ieškinį dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto jo sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo ir BPK 176 str. 1 d. 2 p. pažeidimo, atlyginimo. Tuo jis siekia prisiteisti iš valstybės žalą, patirtą dėl neteisėtų valstybės tarnautojų veiksmų. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė 2016-10-27 dienos nutartimi atsisakė priimti Zigmanto Šegždos patikslintą  ieškinį ir tuo galimai suvaržė jo asmens teisę kreiptis į teismą tam, kad būtų galima apginti pažeistas žmogaus teises. Konstitucijos 30 straipsnis garantuoja, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Manau, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė praleido gerą progą susilaikyti nuo pernelyg laisvo konstitucijos ir kitų teisės aktų normų interpretavimo.


 


Vilniaus miesto apylinkės teismui, Laisvės pr. 79A, 06144 Vilnius


Ieškovas: Zigmantas Šegžda, gyvenantis ....Vilniuje



Atsakovas:


Lietuvos Respublika, atstovaujama Generalinės prokuratūros,


Kodas 288603320, adresas: Rinktinės g, 5A, Vilnius


Atsakovo atstovas:


Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos


Kodas 188785847, adresas Saltoniškių g. 19, 107 kab., Vilnius




PATIKSLINTAS IEŠKINYS


dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo ir BPK 176 str.1 d. 2 p. pažeidimo, atlyginimo


Civilinė byla Nr. e2-27426-871/2016


Ieškinio suma 30 000 Eur


2016 m. spalio 20 diena, Vilnius


 


Naudodamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 str. man, kaip ieškovui, suteikta teise pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus, teikiu patikslintą ieškinį. Šis reikalavimas nebuvo pareikštas su pradiniu ieškiniu, kadangi tuo metu neturėjau surinkęs visų šį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų.


Žalos atlyginimo už neteisėtą sulaikymą, neteisėtą procesinės prievartos priemonių pritaikymą klausimas reglamentuojamas Civilinio kodekso 6.272 str., kuriame numatyta valstybės atsakomybė už neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo veiksmus. BPK 44 str. 4 d. numatyta, kad kiekvienas asmuo, kuris buvo nepagrįstai sulaikytas ar suimtas, turi teisę į žalos atlyginimą įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ši nuostata taikoma neatsižvelgiant į tai, ar pareigūnų veiksmai, kuriais ieškovui tariamai buvo padaryta žala, buvo apskųsti baudžiamojo proceso tvarka, be to, veiksmų teisėtumas baudžiamajame procese neturi prejudicinės galios civilinę bylą nagrinėjančiam teismui.


Dėl neteisėtų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų, ikiteisminiam tyrimui vadovaujančių prokurorų ir teismų veiksmų ikiteisminio tyrimo bylose Nr. 57-1-699-14 ir Nr. 01-1-03430-16 turėjau kreiptis į medikus dėl patirto sužalojimo, medicinos įstaiga man konstatavo laikiną nedarbingumą, patyriau pažeminimą, reputacijos pablogėjimą pažįstamų žmonių tarpe, patyriau didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus, nepatogumus, nes negalėjau normaliai gyventi, prisimindamas sulaikymo metu patirtą siaubą, kankinimus ir policijos pareigūno grasinimus atimti gyvybę.


 


1. Dėl neteisėto sulaikymo (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-03430-16)


 


2016-10-18 dieną susipažinęs su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-03430-16 medžiaga nustačiau aplinkybę, kad 2016-01-22 Kauno apskrities VPK policijos pareigūnai neteisėtai nuo 11 val. 45 min. iki 13 val. 42 min. Zigmantui Šegždai de facto buvo atėmę laisvę.


Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad 2016-01-22 11val. 45 min. ieškovas Zigmantas Šegžda buvo sulaikytas adresu:... Kauno mieste, t.y. buvo pritaikyta procesinė prievartos priemonė. Įtariamojo laikino sulaikymo protokolas Z.Šegždai surašytas 2016-01-22 d. 13.42 valandą, t.y. pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. 5 dalį. 2016-01-22 tikslinant įvykio aplinkybes ieškovas Zigmantas Šegžda nebuvo apklaustas, iš jo nebuvo paimtas paaiškinimas dėl įvykio. Nors ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2016-01-22, tik 2016-01-23 dieną ieškovui Zigmantui Šegždai buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą ir jis buvo apklaustas kaip įtariamasis. Apklausą atlikusi policijos tyrėja, pažeisdama įstatymą, nesuteikė galimybės ieškovui pasinaudoti teise, kad jo apklausoje dalyvautų gynėjas.


Reikia manyti, kad Zigmantui Šegždai neteisėtai atėmę laisvę, o paskui iš karto be jokio paaiškinimo atėmę visus asmeninius daiktus ir jį uždarę į laikino sulaikymo patalpą, policijos pareigūnai turėjo tikslą įbauginti Zigmantą Šegždą tam, kad jis kitą dieną duotų prieš save tokius parodymus, kokių iš jo tikėjosi policijos tyrėjai ar tyrimui vadovavęs prokuroras. 2016-01-22d. 12 val. 10 min. policijos patalpose iš Zigmanto Šegždos buvo atimti visi asmeniniai daiktai, įskaitant tušinukus, rašomąjį popierių, tris šukas ir du mobiliuosius telefonus, jam policijos pareigūnai neleido telefonu susisiekti nei su advokatu, nei su artimaisiais, nors asmens kratos protokolą policijos tyrėja jam pateikė tik 13 val 45 minutės, t,y. pateikė iš karto su įtariamojo laikino sulaikymo protokolu. Su minėtais protokolais Zigmantas Šegžda neturėjo galimybės susipažinti, nes jam vos pradėjus skaityti asmens kratos protokolą ir nurodžius, kad protokole neteisingai nurodytas kratos laikas, policijos tyrėja dokumentus išplėšė jam iš rankų ir protokoluose melagingai nurodė, kad Zigmantas Šegžda atsisakė pasirašyti dokumentus. Pažymėtina, kad pažeidžiant įstatymą, prie asmens kratos protokolo nėra pridėtas vaizdo įrašas, padarytas asmens kratos metu.


Pagal suformuotą kasacinių teismų praktiką asmens sulaikymo nefiksavimas pats savaime laikytinas pačiu rimčiausiu pažeidimu, nes taip visiškai paneigiamos esminės asmens konstitucinės garantijos. Konstitucijos 20 straipsnis garantuoja, kad žmogaus laisvė neliečiama; niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Įvertinus, kad ieškovo sulaikymas nebuvo tinkamai fiksuotas dokumentuose, pripažintina, kad jo sulaikymas 2016-01-22 d. nuo 11val. 45 min. iki 13.42 val. neatitiko nacionalinės teisės normų.


2016-02-11 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-03430-16 Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras Juozas Bagdonavičius nutraukė tyrimą, nenustačius, kad aš padariau nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d. Kartu buvo panaikinta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.


Mano atžvilgiu įvyko neteisėtas baudžiamasis persekiojimas ir štai kodėl: nebuvo pagrindo net pradėti ikiteisminį tyrimą, nes 2016-01-22 d. 9.00 val. ir vėliau mano sulaikymo momentu nebuvo jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Teigiu, kad persekiojimas ir sulaikymas buvo nepagrįstas, nes aš kažkodėl labai nepatikau Kauno PK pareigūnams ir buvau iš karto, nežiūrint, kad buvau įtariamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, turiu legalų pragyvenimo šaltinį ir gyvenamąjį namą adresu Sudervės k. Vilniaus rajone, buvau drastiškai ir besąlygiškai patalpintas 48 valandų terminui  į areštinę, kur išbuvau nežmoniškomis sąlygomis. Paleistas turėjau kreiptis pas medikus, kurie nustatė kūno kraujosruvas.


 


2. Dėl neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo ikiteisminio tyrimo byloje  Nr. 01-1-03430-16


 


2016-01-24 Kauno apskrities VPK tyrėjas 2016-01-24 nutarimu ieškovui Zigmantui Šegždai  neteisėtai pritaikė procesinės prievartos priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš buto, esančio adresu: ... Kauno mieste, nors ieškovo Zigmanto Šegždos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Sudervės k. Vilniaus rajone.  Kauno apskrities VPK tyrėjo 2016-01-24 nutarimas skirti kardomąją priemonę prieštarauja Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 str. 1 dalies nuostatai, pagal kurią aš turėjau būti įpareigotas išsikelti iš gyvenamosios vietos, kurioje gyvena T.T. ir nesiartinti prie jos, kaip smurtą patyrusio asmens. Kauno apskrities VPK tyrėjas 2016-01-24 nutarimu privalėjo paskirti vienintelę įmanomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš Zigmanto Šegždos gyvenamosios vietos adresu:  Sudervės k. Vilniaus rajone. Savaime suprantama, kad tokia policijos tyrėjo kardomoji priemonė po mano skundo prokurorui  buvo panaikinta, kaip neteisėta, ydinga ir pažeidžianti tuo metu nukentėjusiuoju pripažinto asmens teises ir interesus.


 


3. Dėl neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-517/2016 (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 57-1-699-14)


 


2015-01-15 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės V.Bracevičienės nutarimu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 57-1-699-14 Zigmantui Šegždai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš ne jo gyvenamosios vietos, esančios svetimame bute Kaune su įpareigojimu nesilankyti adresu Sudervės k., Vilniaus rajone. Tai reiškia, kad 2015-01-15 nutartimi prokurorė neteisėtai  iškeldino ieškovą Zigmantą Šegždą iš jam priklausančios nuolatinės gyvenamosios vietos, nes kardomąją priemonę – gyvenimas skyrium gali paskirti tik teismas, bet ne prokuratūra.


BPK 176 str. 1 d. 2 punktas nustato, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip per šešis mėnesius dėl nesunkių, apysunkių nusikaltimų. Nagrinėjamu atveju dėl prokuratūros, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų veiksmų ir vilkinimo baudžiamasis persekiojimas tęsiasi jau 30-tą mėnesį.


2016 m. birželio 28 d. Zigmantas Šegžda padavė prašymą Ukmergės rajono apylinkės teismui panaikinti 2015-01-15 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės V.Bracevičienės nutarimą paskirti Zigmantui Šegždai kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios Kaune, su įpareigojimu nesilankyti adresu Sudervės k., Vilniaus rajone, ir šią kardomąją priemonę pakeisti kardomąja priemone - rašytiniu pasižadėjimu neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu Sudervės k., Vilniaus rajone.


2016 m. rugsėjo 23 d. Ukmergės rajono apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-517/2016  nutartimi atmetė 2016 m. birželio 28 d. ieškovo Zigmanto Šegždos prašymą ir paliko galioti 2015-01-15 Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės V.Bracevičienės nutarimą, pakeičiant vieną iš kardomosios priemonės sąlygų – įpareigoti ieškovą nepasišalinti iš adreso ... Vilniaus mieste.


Tačiau Ukmergės rajono apylinkės  teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-517/2016 priimdamas  2016-09-23 nutartį, nesivadovavo BPK 121 straipsnyje įtvirtinta norma. BPK 121 str. nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Zigmanto Šegždos deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta yra adresu Sudervės k., Vilniaus rajone. Ukmergės rajono apylinkės teismas, pažeisdamas BPK 121 str. normą, neatsižvelgė į aplinkybę, kad Z.Šegžda turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kas turi reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Teismas, žinodamas, kad Z.Šegždos nuolatinė gyvenamoji vieta yra adresu: Sudervės k., Vilniaus rajone, nepateikdamas jokios motyvacijos paskyrė kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, įpareigodamas Z.Šegždą  nepasišalinti iš gyvenamosios vietos svetimame bute adresu ... Vilniaus mieste. Teismas, uždrausdamas ieškovui gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nepaskyrė lygiaverčio nemokamo socialinio būsto, į kurį ieškovas galėtų  persikelti su 150 kv. metrų plote jo gyvenamajame name esančiais baldais, technika, garažo ir rūsio inventoriumi, drabužiais ir kitais daiktais. Be to teismas įpareigojo ieškovą Z.Šegždą apsigyventi svetimame bute, bet negavo buto, esančio ... Vilniaus mieste, savininko sutikimo, kad Z.Šegžda atsikraustytų su visa savo manta į kitam savininkui nuosavybės teise priklausantį 1 kambario butą Vilniuje. Tad 2016-ųjų rugsėjo 23 d. nutartimi Ukmergės rajono apylinkės teismas paskyrė Zigmantui Šegždai BPK neegzistuojančią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepasišalinti iš gyvenamosios vietos gatvėje.


Ieškovas mano, kad prokuratūra ir teismai vilkindami procesą ir nuo 2015-01-15 iškeldinę ieškovą iš nuolatinės gyvenamosios vietos,  pažeidinėja  BPK 44 str. 5 dalį, kuri užtikrina, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Nurodytais prokuratūros ir teismų veiksmais pažeidžiamas Konstitucijos 22 straipsnis įtvirtinantis, kad įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į žmogaus asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą, be to pažeidžiama BPK 44 str. 9 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas asmuo turi teisę, kad būtų gerbiamas jo ir jo šeimos privatus gyvenimas, taip pat teisę į būsto neliečiamybę, bei pažeidžiamas Konstitucijos 23 straipsnyje garantuotas asmens nuosavybės neliečiamumas.


Tad dėl neproporcingų prokuratūros ir teismų veiksmų ieškovo išvarymas, iškeldinimas iš namų neprotingai ilgam terminui jam sukėlė pažeminimą, stresą, sunkiai pakeliamus dvasinius išgyvenimus ir dvasines kančias, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą ir atskirtį, ieškovas patyrė emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių su savo artimaisiais ir draugais sumažėjimą.


 


4. Dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, procesinio delsimo, BPK 176 str. 1 d. 2 punkto pažeidimo baudžiamojoje  byloje Nr. 1-74-517/2016 (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 57-1-699-14)


 


CPK 6.271 str. 1 ir 4 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, t.y. veikimo arba  neveikimo, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės; valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.


BPK 176 str. 1 d. 2 punktas nustato, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip per šešis mėnesius dėl nesunkių ir apysunkių nusikaltimų. Maksimalus terminas – 6 mėnesiai, kurie pradedami skaičiuoti nuo pirmosios įtariamojo apklausos. Nuo tos datos, kuria fiksuojamas 6 mėnesių termino suėjimas, termino nepratęsus ir neatnaujinus teisme, itin šiurkščiai pažeidžiamos įtariamojo teisės į teisingą ir neuždelstą procesą. BPK 44 str. 5 dalis garantuoja, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.


2014-05-04 Zigmantui Šegždai pradėto ikiteisminio tyrimo Nr.57-1-699-14 terminas buvo pratęsiamas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jolitos Kančauskienės rezoliucijomis. Nuolat pratęsiamas ikiteisminio tyrimo terminas reiškia, kad prokuroras arba intensyviai atlieka ikiteisminį tyrimą, arba tik imituoja darbą. 2015-06-16 skundu Vilniaus rajono apylinkės teismui Zigmantas Šegžda prašė nutraukti jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. 2015-07-21 Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė nutartimi Nr.ITS-437-834/2015 tenkino Z.Šegždos skundą tik iš dalies ir įpareigojo ikiteisminiam tyrimui vadovavusią prokurorę V.Bracevičienę užbaigti ikiteisminį tyrimą per tris mėnesius, t.y. iki 2015-10-21.


Užuot organizavusi ikiteisminį tyrimą ir atlikusi procesinius veiksmus, akivaizdžiai turėdama tikslą šį tyrimą vilkinti, prokurorė V.Bracevičienė 2015-07-22 dieną Vilniaus rajono apylinkės teismui pateikė pareiškimą, prašydama skirti įtariamajam Zigmantui Šegždai skirti papildomą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nors dar 2015-01-15 jam buvo skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja 2015-07-31 nutartimi šį prokurorės prašymą atmetė.


Tą pačią dieną, t.y. 2015-07-22, užuot atlikusi procesinius veiksmus, prokurorė V.Bracevičienė pateikė dar vieną prašymą Vilniaus rajono apylinkės teismui skirti įtariamajam Zigmantui Šegždai stacionarią teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizę laikotarpiui ne ilgiau, kaip 3 mėnesiams. Pastarasis prašymas pakartotinai įrodo, kad prokurorė ne intensyviai atliko ikiteisminį tyrimą, o tik imitavo darbą. Pastarasis prokurorės prašymas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-07-29 nutartimi taip pat buvo atmestas. Prokurorė ir nukentėjusiosios advokatas Aivaras Alimas apskundė pastarąją nutartį Vilniaus apygardos teismui, kuris 2015-10-01 nutartimi nukentėjusiosios S.Jurgelevičienės advokato Aivaro Alimo skundą atmetė, o prokuratūros skundą paliko nenagrinėtu, nes dėl prokurorės V.Bracevičienės nušalinimo ikiteisminiam tyrimui vadovauti paskirtas prokuroras Ričardas Kubilius teismo posėdžio metu pareiškė, jog kolegės skundo nepalaiko ir jo atsisako.


Minėtos aplinkybės įrodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas, prokuratūrai rašant prašymus teismui skirti Z.Šegždai perteklines kardomąsias priemones ir neproporcingą procesinės prievartos priemonę.


Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-517/2016  dėl prokuratūros, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų veiksmų ir vilkinimo ieškovo Zigmanto Šegždos baudžiamasis persekiojimas tęsiasi jau 30-tą mėnesį, tuo pažeidžiant BPK 176 str. 1 d. 2 p. ir BPK 44 str. 5 dalį.


Ikiteisminiam tyrimui Nr.57-1-699-14 vadovavusi prokurorė V.Bracevičienė pagal jos tarnybinį pranešimą 2015-08-04 dieną buvo pripažinta nukentėjusiąja dėl Z.Šegždos veikos pagal BK 231 str., tyrimą Nr.57-1-699-14 kontroliuoti paskirtas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroras Ričardas Kubilius.  2015-10-21 jis pateikė Vilniaus rajono apylinkės teismui prašymą, kuriuo prašė pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą, kadangi teismo nustatytas terminas baigiasi 2015-10-21. 2015-11-12 Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė nutartimi Nr.KV-788 prokuroro prašymą tenkino, nuo 2015-11-12 atnaujino dar 2015-10-21 pasinaikinusį ikiteisminį tyrimą ir pratęsdama terminą ikiteisminiam tyrimui dviems mėnesiams, t.y. iki 2016-01-12. Tačiau jau suėjęs ikiteisminiam tyrimui skirtas terminas negalėjo būti pratęstas, nes toks sprendimas paneigtų pamatinius baudžiamojo proceso principus. Atsižvelgiant į BPK 215 str. apibrėžtą ikiteisminio tyrimo termino pobūdį, toks pasibaigęs terminas yra naikinamasis, t.y. jis negali būti nei atnaujinamas, nei tęsiamas. Esant tokioms aplinkybėms Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė, laikydamasi įstatymo nuostatų, neturėjo teisės atnaujinti, o po to ir pratęsti prokuroro prašomą terminą ikiteisminiam tyrimui atlikti – šiuo atveju teisėja galėjo priimti vienintelį teisėtą sprendimą – prokuroro prašymą atmesti (žiūr. Panevėžio apygardos teismo sprendimą Nr.1S-208-350/2013). Tad vadovaujantis baudžiamojo proceso kodekso normomis, Zigmantui Šegždai pradėtas  ikiteisminis tyrimas privalėjo būti nutrauktas. Tinkamai neatnaujintas ir/ar nepratęstas terminas suponuoja teisę pripažinti ikiteisminį tyrimą vilkinamu ir, be abejo, tęsiamu neteisėtai.


Z. Šegždos gynėja advokatė pareiškė skundą Vilniaus apygardos teismui dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-11-12 nutarties. 2015-12-04 nutartimi 1S-1720-387/2015 Vilniaus apygardos teismo teisėjas Algimantas Valantinas Z.Šegždos advokatės skundą atmetė. Nutartį teisėjas pagrindė tuo, jog dar 2015-10-21 dieną nutrūkusį ikiteisminį tyrimą Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė pratęstė teisėtai - dėl nuolat Z.Šegždos reiškiamų skundų ir bylai vadovaujančio prokuroro pakeitimo. Teisėjas Algimantas Valantinas sutiko, kad šios aplinkybės neturėtų nulemti įstatymo numatyto termino praleidimo, bet nagrinėjamu atveju, įvertinus šios konkrečios bylos ypatumus, tai laikytina svarbia 2015-07-21 teismo nutartimi nustatyto termino praleidimo priežastimi. Darydamas tokią išvadą, teisėjas atsižvelgė į tai, jog prokuroras R. Kubilius, pradėjęs kontroliuoti ikiteisminį tyrimą Nr. 57-1-00699-14, neturėjo jokios galimybės ne tik, kad jį užbaigti, bet ir tinkamai susipažinti su ikiteisminio tyrimo metu gautais duomenimis.


Priešingai teisėjo Algimanto Valantino argumentams, prokuratūroje ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo gauta 2015-10-08, t. y. naujai paskirtas prokuroras turėjo 13 dienų laikotarpį susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir ją įvertinti. Matydamas, kad ikiteisminio tyrimo iki ankstesne Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi nustatyto termino užbaigti nespės, prokuroras R.Kubilius turėjo kreiptis į apylinkės teismą dėl šio procesinio termino pratęsimo, įvertinęs būtiną laiko tarpą apylinkės teismo posėdžiui surengti ir procesiniam sprendimui dėl tokio prašymo priimti, t.y. numatęs pakankamai laiko tam, kad apylinkės teismo procesinis sprendimas šiuo klausimu būtų priimtas ir paskelbtas dar iki šio procesinio termino pabaigos.


Tad nuo 2015-10-08 iki 2015-10-21 daugiau jokių procesinių veiksmų atlikta nebuvo. Teismų praktikoje toks proceso laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai vadinamas proceso delsimu, o Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje vadinama sunkiausia procesinio delsimo forma.


2016-01-22 registruota pašto siunta kaltinamajam Zigmantui Šegždai buvo įteiktas kaltinamasis aktas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 57-1-00699-14. Tačiau dėl prokuratūros ir Ukmergės rajono apylinkės teismo veiksmų (neveikimo) teisiamasis posėdis įvyko tik 2016-09-09, t.y. BPK 44 str. 5 dalyje įtvirtinta norma buvo pažeidinėjama septynių mėnesių laikotarpyje. 2016-07-13 skundu Nr.5.6-2739 generaliniam prokurorui pranešiau, kad dėl Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorų Gedimino Bernotavičiaus, Eugenijaus Papučkos, Viliaus Paulausko ir Ričardo Kubiliaus kaltės buvo užvilkintas procesas – Ukmergės rajono apylinkės teismas bylos nagrinėjimą atidėjo iki 2016-09-09, t.y. dviems mėnesiams.  Vilniaus apylinkės prokuratūroje 2016-05-18 dieną buvo gautas šaukimas į teisiamąjį posėdį. Tačiau dėl Vilniaus apylinkės prokuratūros vadovų Gedimino Bernotavičiaus, Eugenijaus Papučkos, Viliaus Paulausko kaltės tik 2016-06-16 dieną Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Eugenjus Papučka pasirašė raštą Nr. 2.S-(208711)-28316 (beje, raštą paruošė tuo metu kaltinimą palaikantis prokuroras R,Kubilius), kuriuo pavedė Vilniaus apylinkės prokuratūros septintajam skyriui palaikyti kaltinimą baudžiamojoje byloje Nr. 57-1-0699-14 (naujas Nr.1-74-517/2016). Vilniaus apylinkės prokuratūros 2016-06-16 raštas-pavedimas dėl Vilniaus apylinkės prokuratūros vadovų kaltės tik 2016-07-04 dieną buvo perduotas Vilniaus apylinkės prokuratūros septintajam skyriui.


Generalinės prokuratūros vidaus tyrimų prokurorė Danutė Blažienė 2016-08-08 rašte- atsakyme į Z.Šegždos skundą pripažino nustačiusi, kad pavedimas Vilniaus apylinkės prokuratūros Sepintajam skyriui dėl valstybinio kaltinimo palaikymo duotas pavėluotai ir nesilaikant proceso greitumo reikalavimų, t.y. praėjus dviem mėnesiams nuo teismo šaukimo gavimo, neįvertinus baudžiamosios bylos apimties, laiko sąnaudų, reikalingų susipažinti su bylos medžiaga. Tačiau prokurorė Danutė Blažienė gindama prasižengusius prokurorus padarė nepagrįstą išvadą, kad tarnybinės atsakomybės požiūriu prokurorų veiksmai ir neveikimas galimai padarytu pažeidimu nelaikytini dėl mažareikšmiškumo. Prokurorė Danutė Blažienė nelogiškai pareiškė, kad baudžiamojo proceso trukmei baudžiamosios bylos atidėjimas dviem mėnesiams reikšmės neturi. Priešingai prokurorės išvadoms, Europos žmogaus teisių teismas konstatuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą, jei nustatomi nepateisinami procesiniai delsimai iš valstybės (prokuratūros ir/arba teismo) pusės. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos prokuratūra, užvilkinusi baudžiamosios bylos procesą du mėnesius, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį:



„Kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų ar jam pareikšto kokio nors baudžiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas.“


 


Baudžiamojo proceso vilkinimas negali būti pateisintas ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro ir jam vadovaujančių aukštesniųjų prokurorų netinkamu darbo organizavimu (žiūr. EŽTT sprendimas Zimmerman ir Steiner prieš Šveicariją,1983-07-13).


Valstybės valdžios institucijos, įskaitant vykdančias baudžiamąjį procesą, civilinės atsakomybės prasme neatleidžiamos nuo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, o dėl šios pareigos nevykdymo jų veiksmai, kurie nors ir atitiko baudžiamojo proceso teisės normas, bet jais buvo pažeista pareigūnų bendroji pareiga  elgtis atidžiai ir rūpestingai, gali būti pripažinti neteisėtais ir dėl to valstybei gali atsirasti civilinė atsakomybė.


Procesiniai klausimai


Atsakovui nepateikus atsiliepimo ar kito parengiamojo dokumento, taip pat be svarbios priežasties neatvykus į teismo posėdį ar esant kitiems CPK numatytiems sprendimo už akių priėmimo pagrindams, tokį sprendimą atsakovo atžvilgiu prašau priimti.  Nuomonės dėl taikos sutarties sudarymo nepageidauju pareikšti.


Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir LR CK CPK 6.271 str., 6.272 straipsniu, bei LR BPK 176 str. 1 d. 2 p. ir BPK 44 str. 4 d. ir  5 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismą prašau:


1. priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;


2. priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos visas Zigmanto Šegždos turėtas bylinėjimosi išlaidas.


 


Ieškovas Zigmantas Šegžda



Ši „Žynios.lt” esanti naujiena įdėta vartotojo Zigmantas . UAB „Elektroniniai sprendimai“ nuosavybės teisių į šią naujieną neturi. Už naujienos turinį tiesiogiai ir individualiai atsako ją paskelbęs vartotojas.
Panašu
Komentarai
„Žynios.lt“ neatsako už komentarų turinį ir jų neredaguoja. „Žynios.lt“ pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę vartotojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn
Komentuoti Straipsnį


Kas Balsavo
  1. Zigmantas

Nuorodų Mišrainė