
Mokslininkai tyrė, kaip dirba žmogaus smegenys kai šis yra išssigandęs. Paaiškėjo, kad, kai pavojaus šaltinis yra pakankamai toli, mąstymui naudojame priekinę smegenų žievės dalį, kuri atsakinga už sudėtingų sprendimų radimą. Tuo tarpu, kai pavojus labai realus, smegenys „persijungia“ ir naudoja kitą sritį, atsakingą už greitą reackiją. Kitaip tariant, jei žmogus tik truputį išsigandęs, dar pamąsto kaip išsisukt nuo pavojaus, o kai yra labai išsigandęs – tampa impulsyvus. Šie tyrimai bus panaudoti įvairių fobijų gydymui.
Įdomu, ar tikrai reikėjo sudėtingų tyrimų, norint nustatyti, kad išsigandę žmonės puola į paniką?